Kaip gyveni?

Vadovė darbe yra labai faina. Kiekvieną kartą, kai ateinu į darbą, reikia nueit pas ją, aptarti praėjusios dienos kokybės vertinimą bei šiaip pasikalbėt. Kiekviena diena prasideda "Labas, Šarūnai. Kaip gyveni/laikaisi?/Kaip sekasi?". Atrodo toks menkniekis - vienas paprastas klausimas, bet galiu pripažint, jog tai yra daug. Man bent jau daug tai reiškia. Nemanau, kad kokiuose Senukuose ar Maximoj to sulaukčiau. Ir tai labai keičia požiūrį į darbdavį. Net jei ir tai iš mandagumo ar tiesiog kaip būdas užmegzt kontaktą - man tai atrodo kaip nuoširdus rūpestis darbuotoju. Bet įrašas ne apie tai.


Kai išgirstate šiuos klausimus: kaip gyveni? Kaip sekasi? Kaip laikaisi? Kaip jautiesi?, kokie galimi atsakymai kyla galvoje? Gerai, blogai, normaliai, puikiai. Tikriausiai dauguma taip ir atsako. "Jaunimo linijoje" tokie atsakymai nepraeidavo. Kai paklausdavo "Kaip jautiesi šiandien?", netikdavo "normaliai" arba "gerai". Beveik visada gaudavau atsakymą - tai ne jausmas. Tai yra keletas variantų, mano manymu, tiesiog pasipasakot kas gero ar blogo šiandien vyksta. Pavyzdžiui, šiandien galėjau sakyt, kad pavyko atsiskaityt laiku keletą darbų koledže ir esu visai nusiteikęs padirbėt. Bet mes dažniausiai atsakom tuos "gerai, blogai, normaliai, puikiai", kad žmonės atsiknistų, nebeklausinėtų, ir eitų prie rimtesnių dalykų. 
Čia toks mano pamąstymas. Nes aš panašiai visada pagalvoju, kai manęs paklausia, kaip man sekasi. Iš tikro tai gal be reikalo  aš čia kažką suku galvą. Gal tas kaip sekasi yra iš tikro kaip chatinant "labas, ką veiki?". Tiesiog kaip koks užkalbinimas. Vis vien aš atsakau dažniausiai "normaliai", nors viduj būna žiauriai lieva, kaip visada. 


Džiaugiuos, kad bent jau kol kas tas darbas man patinka. Ir visai norėčiau tik jį ir dirbt, kad grįžus po darbo nereiktų apie nieką daugiau galvot ir pan. Bet tikriausiai atsisakysiu tų spontaniškų minčių mest koledžą ir stot į profkę. Iš vienos pusės tai gal ir gera idėja. Iš kitos - aš iššvaistysiu metus ar dvejus, jei taip galima sakyt. Geriausia gal pasibaigt tai, ką studijuoju, ir tada ieškotis kokio darbo kažkiek susijusio su specialybe, o ne šokinėt iš vietos į vietą. Bet va yra varkė dar pasibaigt ją, kai esi beviltiškas tinginys, visada atidėliojantis viską paskutinei dienai. Kartojasi pirmo semestro klaidos ir aš nepasimokęs vėl susikaupiau kalnus darbų. Ir vėl reikia kažkaip išlipt iš to šūdų kibiro, kurį pats ir pridariau. Tik šį kartą gal kažkiek lengvesnė situacija yra.

Laukiu užduočių iš to vyriškio. Žadėjo šią savaitę atsiųst užduotį kokią. Kažką ten su Joomla TVS'u reiks sukodint ir jam parodyt, kiek sakė, kai kalbėjom. Čia aš matau perspektyvą. Jei jos nesugriausiu - po metų ar dviejų dirbsiu programeriu už 1000+ pinigų.

Kyla noras vis kažkur pakeliaut. Norisi kažkur išvykt. Ar į kokį kitą miestą ekskursiją pasidaryt, ar dar kažką. Nors iš tiesų belenkiek visko yra Vilniuj, kur viskas free trulu pasiekiama, ir nemokamų vietų belenkiek galima aplankyt, o kur dar mokamos. Tik esmė tame, kad aš savaitgalius leidžiu trimis būdais: važiuoju į kaimą pas tėvus, spoksau į kompą nuo ryto iki vėlios nakties ir niekaip neprisiruošiu daryt darbų, kuriuos turiu padaryt, arba visą savaitgalį pramiegu. Dažniausiai tai viską pramiegu. Penktadienį kimarinu prie kompo, žiūriu filmus, serialus ar šiaip kažkokias nesąmones be ryšio jutubėj iki 3-5 valandos nakties, o tada šeštadienį iki 15 valandos dažniausiai miegu. Iki 2 nakties nemiegu, ir sekmadienį iki 14 miegu. Taip aš prašvaistau laisvas dienas, kai galėčiau kažkur keliaut, kažkuo domėtis, kažką pamatyt. Ir tam nereiktų išleist nei cento. Kad ir į tą Vingio parką tikriausiai visai faina gražią dieną nueit. Arba paupiu prasieit. Arba šiaip kur išeit. Bet va vapšie nėra jokio noro. Gal ir gerai. Kiekvienam savo tikriausiai. 

Atradau labai fainą jutubėj kanalą, kur gražios muzikos yra: "SizzleBird".
Čia kaip ir Chillstepas skaitosi tikriausiai. Kas norit -galit pasiklausyt. Štai keletas dainų žemiau:





Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Sąmoningas mąstymas

Persikraustymas

Gerumai