Tėviškė

Penktadienio vakare kaip ir dažniausiai prasideda kelione iš Klaipėdos į tėviškę. Atstumas ~130 km. Atrodo dar visai neseniai laksčiau po tą gimtą kiemą gaudydamas margaspalvį drugelį arba laksčiau laukais kartu su rudų plaukų šunim. Kiek tada viskas atrodė didinga, nežinoma, nesuprantama. O dabar kai pats turi šiokį tokį savo nuosavą turtą supranti kad tie tėvų namai visad užims didelę vietą širdyje, kurioje gyvena visi prisiminimai, visi artimi žmonės. Ir jei reiktų dabar juos apibūdint, kažin ar pajėgčiau tai padaryt, nes dažniausiai būna taip, kad tik praradus tą artimą žmogų bandai prisimint koks jis atrodė paskutinį kartą, kai jis buvo šalia, kaip su tavim šnekėjo ar kažko mokė. Kartais mes taip apsikraunam savais rūpesčiais, kad retai grįžtam į tėviškę, kad vėl pavaikščiot išmintais takais, pabraidyt po žolę anksti ryte, kai tik prasideda rasa. Tačiau mes niekad neužmiršim vienintelio kelio. Kelio į tėviškę....
Artūras

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Geros naujienos

Sąmoningas mąstymas

Gerumai